Seimo pirmininkė: pažanga išgyvendinant smurtą artimoje aplinkoje vyksta, bet vangiai

LRT   26/11/2021 10:27

Pažanga išgyvendinant smurtą artimoje aplinkoje vyksta vangiai, tačiau pokyčiai jau matyti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pažanga šioje srityje, deja, nėra labai greita, dažnai ji tiesiog vyksta vangiai, lėtai ir kelia klausimų, ar politikai pakankamai gerai suvokia šią temą. Gal tai skamba pernelyg pesimistiškai, bet turint mintyje, kad per metus pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje yra apie 60 tūkst., tie skaičiai yra, galima sakyti, katastrofiški“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, parlamento vadovės teigimu, pokyčius rodo ir smurto aukų drąsa kalbėti, pripažinti smurtą, nebijoti aplinkinių pasmerkimo, o prie to, anot jos, prisidėjo ir Seimas prieš dešimt metų priimdamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

„Šis įstatymas tapo labai svarbiu tuo metu sprendimu, kuris parodė, kad smurtas prieš moteris, smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas. Šiemet mums pavyko priimti persekiojimo kriminalizavimo įstatymą, kuris yra kitas svarbus sprendimas, ir man jis signalizuoja vykstančius pokyčius“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasikeitė parlamentarų požiūris

Ji prisiminė, kad teikiant analogiškas pataisas praėjusią kadenciją projektas susilaukė pašaipų. Spalį Seimas didele balsų dauguma nustatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą – už buvo 101 Seimo narys, prieš balsavo trys ir susilaikė 23 parlamentarai.

„Prieš kelis metus, kai teko teikti šį įstatymą Seimo salėje, buvo akivaizdu, kad požiūris Seimo salėje labai neigiamas, tiek iš institucijų, tiek iš Seimo narių, kurie juokavo Seimo salėje, kad po tokių pokyčių bus negalima asistuoti moterims. Per kelis metus, per ilgas diskusijas, klausymus pavyko atsakyti į daugelį klausimų, tai rodo, kad požiūris į situaciją keičiasi“, – kalbėjo V. Čimlytė-Nielsen.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius smurtą artimoje aplinkoje pavadino antrąja Lietuvoje siaučiančia epidemija.

„Smurtas artimoje aplinkoje, kuris daugeliu atveju yra ir smurtas lyties pagrindu, yra kompleksinė problema, reikalaujanti ryžtingų politinių sprendimų. Svarbu akcentuoti, kad smurtas gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis, seksualinis ar emocinis, pastarąsias smurto rūšis pastebėti yra sudėtingiau. Vykstančią šiuo metu situaciją pavadinčiau antrąja Lietuvoje siaučiančia epidemija ir mūsų visų pareiga padaryti viską, kad ši epidemija liautųsi“, – kalbėjo V. T. Raskevičius.

Kaip dar vieną įrankį kovojant su smurtu artimoje aplinkoje Seimo komiteto vadovas įvardijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktas pataisas, kurios siūlo įteisinti vadinamąjį apsaugos nuo smurto orderį.

„Visai neseniai buvo pateiktos SADM parengtos pataisos, kurios įteisintų vadinamąjį apsaugos orderį ir suteiktų realias apsaugos galimybes su smurto artimoje aplinkoje rizika susiduriantiems asmenims“, – sakė T. V. Raskevičius.

Parlamentas lapkričio pradžioje ėmėsi nagrinėti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą. Jame, be kita ko, siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto orderį ir užtikrinti efektyvesnę pagalbą aukoms.

Apgailestauja dėl Stambulo konvencijos

Seimo komiteto vadovas visgi apgailestavo, kad Seimas į darbotvarkę neįtraukia Stambulo konvencijos ratifikavimo. Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

„Noriu apgailestauti, kad Seime vis dar trūksta politinės valios į politinę darbotvarkę įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą – dokumentą, padedantį kovoti su smurtu artimoje aplinkoje lyties pagrindu, nustatantį gaires ir geriausios praktikos pavyzdžius, ko mes galime imtis kovojant su šia epidemija“, – apie stringančią Stambulo konvenciją sakė politikas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigė, jog didelis iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius rodo, kad „pasitempti yra kur“.

„Vien 2020 metais iškvietimų (dėl smurto artimoje aplinkoje) buvo per 58 tūkst. tai akivaizdu, kad pasitempti turime kur, ir ne tik pasitempti, bet ir stipriai suremti įvairių institucijų pečius, sistemingai koordinuojant ir planingai vystant atitinkamus veiksmus. Tie 58 tūkst. iškvietimų rodo, kad mes vis dar kovojame su pasekmėmis“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Ketvirtadienį buvo minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Moterų informacijos centro užsakymu atliktos visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, per 23 proc. Lietuvos moterų nurodė patyrusios smurtą.

Policijos departamento duomenimis, pernai šalyje sulaukta daugiau kaip 58 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o dauguma nukentėjusiųjų – moterys.

Pasaulio banko duomenimis, smurtas prieš 15–44 metų moteris sukelia daugiau mirčių ir sunkesnę negalią nei vėžys, eismo nelaimės, maliarija ir karas kartu sudėjus.

Cookie Settings