Bičiuliai ir kolegos prisimena amžinybėn išėjusią Kelmickaitę: ji sugebėdavo pagauti gyvenimo ir kiekvieno žmogaus esmę

LRT   27/05/2023 08:23

Šeštadienio rytą Lietuvą sukrėtė liūdna žinia – mirė muzikologė, LRT laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Jos gyvybė užgeso Santaros klinikose, kur ji buvo gydoma daugiau kaip du mėnesius. Jos bičiuliai ir kolegos Z. Kelmickaitę prisimena kaip ryškią asmenybę, kurios netektis – didžiulis praradimas visiems.

„Važiuoju aš per miestą ir matau – iškabinti „Skamba skamba kankliai 50“. Ir taip skausmingai pagalvojau apie Zitą. Tai buvo jos kūdikis, kaip ir „Ratilio“, kaip ir visas etnojudėjimas, kuris tam tikra prasme atvedė į nepriklausomybę, buvo tikrai labai svarbi dedamoji“, – LRT.lt sako žurnalistė Edita Mildažytė, pastaraisiais mėnesiais Z. Kelmickaitę lankė ligoninėje.

„Niekas netikėjo, kad ji mirs. Mačiau ją sąmoningą, nors kalbėti negalėjo dėl tracheostomos, jis bendravo judesiais, rankos paspaudimais. Mes susišnekėdavome, ji viską suprato. Maniau, kad ji išsikapstys, tad ši netektis man, kaip ir visiems buvo labai netikėta“, – prisipažino žurnalistė.

Edita Mildažytė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Ji nebuvo lengvas žmogus – ji buvo labai tiesi, apie viską turėjo savo nuomonę ir ją drėbdavo taip, kad net pritūpdavai. Tie, kas yra papuolę po jos rankele, žino, ką tai reiškia. Ji nebuvo lengva nei sau, nei kitiems, bet ji buvo labai ryški. O tokios asmenybės nebūna nei lengvos, nei paprastos. Bet tie, kurie ją mylėjo, mylėjo ją visokią, – Z. Kelmickaitę prisimena E. Mildažytė. – Tai yra didžiulė netektis ir mums pirmiausia trūks ne to, ką ji tiesiogiai darė, labiausiai trūks jos klimato, kuriame mes visi turėjome galimybę būti. Mūsų visuomenėje linkstama visus niveliuoti, menkinti, tai dabar jau yra kaip kardamonas kavai ar šafranas troškiniui, be kurio sriuba neišvirs ar bus nevykęs. Ta niveliacija yra prieš Zitą.“

E. Mildažytė reiškia užuojautą Z. Kemickaitės artimiesiems, o taip pat ir visai visuomenei. „Visiems žmonėms, kurie ją mylėjo. Mums atrodo, kad tokie dalykai traumuoja tik artimuosius. Žinoma, juos labiausiai, tačiau žinomų žmonių netektys traumuoja visą visuomenę. Nebūtinai kažkam Žemaitijoje dabar yra mažiau skaudu nei kažkam, kas sėdėjo prie jos lovos“, – LRT.lt sakė E. Mildažytė.

Donatas Katkus / BNS nuotr.

Dirigentas, muzikologas, pedagogas Donatas Katkus Zitą Kelmickaitę vadina unikalia, neįtikėtinos potencijos ir neišsenkančios energijos asmenybe.

„Ji buvo profesionali muzikologė, puiki dėstytoja, o jos LRT televizijoje kurtos laidos buvo nuostabios. Ji rodė tikrąją Lietuvą, jos žmones. Tai buvo neįtikėtinas dalykas. Ji rodė autentišką lietuvišką folklorą, jį populiarino, tiesiog kūrė lietuvio identitetą“, – sako D. Katkus.

Jis prisimena, kad su Z. Kelmickaite susipažino jaunystėje, kai ji dar mokėsi konservatorijoje. Nuo to laiko jų keliai nuolat susikirsdavo, D. Katkus buvo dažnas svečias ir Z. Kelmickaitės kuriamose radijo ir televizijos laidose.

„Zita ėmė iš gyvenimo viską, ji buvo nuostabi, putojanti, temperamentinga asmenybė. Visada ja žavėjausi. Man labai patikdavo, kaip ji keikdavosi atsistojusi vidury gatvės. Tai buvo fantastiška, buvo tiesiog gražu žiūrėti. Ji sugebėdavo pagauti gyvenimo esmę, kitų žmonių esmę. Kiek puikių laidų ji pridarė apie talentigus, unikalius žmones. Jas reikia kartoti ir nuolat rodyti“, – gerų žodžių velionei negailėjo D. Katkus.

Veronika Povilionienė / BNS nuotr.

Lietuvių liaudies folkloro dainininkė, pagarsėjusi tradicinėmis liaudies dainomis ir moderniomis liaudies dainų aranžuotėmis, etnologė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė LRT RADIJUI kalbėjo, kad šis rytas visiems folkloristams buvo netikėtas ir nepaprastai sudėtingas.

„Išėjo du puikūs grandai. Nemėgstu to nelietuviško žodžio, bet nemoku kitaip pavadinti. Išėjo Zita, išėjo Stasiukas, du žemaičiai, atrodo, kaip už rankų susikabinę. <...> Tie, kas gerai žinojo Zitą, žinojo, kad ji yra tokia, kokia yra. Kas ją ne taip gerai pažinojo, kartais „va, žiūrėk, kaip ji čia taip atsakė“. O ji pasižiūrėdavo, nesuprasdavo, kad žmogus dėl kažkokio nieko, žodžio gali įsižeisti. Negaliu sakyti, kad buvo – yra Zita. Tokia energinga, smagi, beveik visada su nuotaika ir labai uždeganti kitus. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – nepaprasto jautrumo žmogus, tik to jautrumo arba daug kas nebesuprato, arba gerai jos nepažinojo. Ji buvo nuostabi“, – kalbėjo V. Povilionienė.

G. Griniūtė / Eimanto Genio / LRT nuotr.

Prisimindama Z. Kelmickaitę, pianistė, žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų bei renginių vedėja Gerūta Griniūtė kalbėjo, kad Z. Kelmickaitė jai buvo žmogaus, viską darančio su didele meile, pavyzdys.

„Šiuo metu sunku rinkti žodžius. Iki pat paskutinės minutės tikėjau, kad viskas bus gerai. Ši žinia palietė labai jautriai. Kiekvieną kartą sutikusi Zitą ar LRT koridoriuose, ar renginiuose, ar Muzikos ir teatro akademijoje visą laiką pagalvodavau, kad tai yra žmogaus pavyzdys, kaip viską daryti su didele aistra, užsidegimu. Aš jau nekalbu apie tai, kiek savyje žmogus gebėjo talpinti žinių ir su kokia meile ir aistra tas žinias dalijo kitiems. Ko beprisireikdavo, ko bepaklausdavai, atrodydavo, jog Zita turėdavo atsakymus“, – LRT RADIJUI kalbėjo G. Griniūtė.

„Ji buvo žmogus-šviesulys. Aš manau, kad tam tikra prasme ji liks amžina“, – taip pat sakė G. Griniūtė.

Rektorė doc. dr. Judita Žukienė / LMTA/D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė Judita Žukienė sako, kad Z. Kelmickaitė buvo talentinga dėstytoja ir muzikologė, siekusi profesionalumo ir kokybės.

„Ji visada žinojo, kaip turi būti, turėjo labai aukštus kokybės standartus. Jei pamatydavo, kad kas nors yra ne taip, tuojau pat puldavo taisyti. Ji buvo žmogus, į kurį visada galėjai rimtis. Žinojo, kas tai yra profesionalumas, kas tai yra dėmesys detalėms, dėmesys faktams“, – prisiminė J. Žukienė.

Cookie Settings