Ūkininkams itin nepalanki žiema: drėgmė grasina supūdyti pasėlius

LRT   15/01/2022 19:48

Ūkininkai dėl permainingų orų baiminasi, kad kultūros iššals arba iššus. Šiomis dienomis dėl atodrėkio dalis laukų paskendo vandenyje. Jei paspaus stiprus šaltis – pasėliai bus prarasti. Problemas galėtų spręsti melioracija, tačiau tam nėra pakankamai lėšų.

Linkuvos žemės ūkio bendrovė turi apie 4 tūkst. hektarų dirbamos žemės, tačiau dalis pasėlių užmirkę.

„Drėgna žemė. Ir lietus, ir sniegas. Grioviai, pažiūrėkite, pilni vandens. Ar blogai tai kultūroms? Tai nėra gerai“, – skundžiasi Linkuvos žemės ūkio bendrovės vadovas Laisvūnas Gudjurgis.

Jei tokius patvinusius laukus staiga sukaustytų smarkus šaltis – tektų skaičiuoti nuostolius. L. Gudjurgis tikina, kad užtektų vos keleto dienų be sniego ir didelių šalčių, jog pasėliai būtų sunaikinti.

„Kai būna –25 laipsniai ir nebūna sniego, tai užtenka kelių parų tokio oro ir viskas baigiasi liūdnai“, – sako jis.

Specialistai pastebi, kad ši žiema – išskirtinė. Dažni oro temperatūros svyravimai, sniegas tai ištirpsta, tai vėl užkloja laukus, dirvožemis įšąla negiliai arba trumpam.

„Didžiausią žalą gali padaryti žemės ūkiui, nes vis tiek, ypatingai žiemkenčiams, kurie turi pražiemoti stabiliomis sąlygomis. Tai atšilimai, atšalimai, temperatūros ir sniego dangos kaita bei įšalo nepastovumas. Tikrai gali padaryti neigiamą poveikį. (...) Be to, esant oro temperatūrai apie 0 laipsnių, yra palankios sąlygos įvairių kenkėjų plitimui“, – pastebi klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Problemas galėtų išspręsti melioracija

Pasak klimatologų, stebina ir šiam metų laikui nebūdingi potvyniai. Problemų sumažėtų, jei daugiau dėmesio būtų skiriama melioracijai. Pakruojo savivaldybė tikina, pernai beveik už milijoną eurų atnaujinusi per pusšimtį kilometrų melioracijos tinklų. Tos vietovės nebeužmirksta. Tačiau, kaip ir kituose regionuose, netvarkytų plotų dar daug.

„Melioracijos įrenginių vidutinis amžius siekia 50–60 metų. Jie yra nusidėvėję ir nepasakysiu nieko čia tokio išskirtinio. Visoje respublikoje nusidėvėjimas svyruoja nuo 70 iki 90 proc. Jie nebeatlieka savo funkcijos“, – teigia Pakruojo žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis.

Melioracijos sistemoms tvarkyti ilgą laiką lėšų visai nebuvo neskiriama. Labiau tuo rūpintis pradėta tik prieš maždaug ketverius metus. Tačiau dėl lėšų stygiaus melioracijos tvarkymas užtruks.

„Melioracijos tinklų priežiūrai kiekvienais metais reikėtų skirti maždaug 30 mln. eurų, o skirta tiktai 11,5 mln. eurų, o dar rekonstrukcijai reikėtų 36 mln. eurų, o 2022 metais skirta tiktai 2,8 mln. eurų. Tai tos sumos pačios atliepia situacijos rimtumą“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos atstovas Darius Vilimas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis per 70 proc. valstybės melioracijos sistemų yra susidėvėjusios. Jų rekonstrukcija truks dešimtmečius ir pareikalaus beveik milijardo eurų.

Cookie Settings