Čmilytei-Nielsen siūlant VLKK ir dar kelias institucijas sujungti į vieną, jų vadovai abejoja nauda: „Gal sujunkime visas ministerijas?“
LRT 21/11/2023 20:53
Seimo pirmininkė sako, kad kone du milijonus eurų per metus kainuojančios parlamentui patariančios institucijos dirba neefektyviai. Tad siūlo jas reformuoti: naikinti Švietimo tarybą, o Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), Sveikatos tarybą ir dar tris institucijas sujungti į vieną – Nacionalinę gerovės agentūrą. Reformuojamų institucijų vadovai siūlymus vadina universalinės parduotuvės įkūrimu ir abejoja, ar sutaupymas bus vertingas.
Greta funkcijos patarti, Seimo pavaldžių įstaigų vadovai dabar suka galvas, kaip išlikti.„Tai tikrai apmaudu, netikėta ir negatyvi patirtis“, – konstatuoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
„Tai buvo perkūnas iš giedro dangaus, nes niekas prieš tai su mumis nekalbėjo“, – tikina Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Dalia Urbanavičienė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Seimo pirmininkė siūlo penkias parlamentui pavaldžias įstaigas – lietuvių kalbos, kultūros paveldo komisijas, etninės kultūros globos, sveikatos ir šeimų tarybas sujungti į vieną – Gerovės agentūrą.„Gal mes įkurkime vieną valstybinę ministeriją su atskirais departamentais, sujunkime visas ministerijas į vieną“, – kalba Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Algirdas Utkus.
„Šitas pasiūlymas prilygsta universalinės parduotuvės įkūrimui“, – tokią nuomonę išsako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
Violeta Meiliūnaitė / LRT stop kadras
„Ir kiek valstybėje būtų daugiau gerovės, jei lietuvių kalbos pozicija susilpnėtų“, – kalba V. Meiliūnaitė.
Kalbos komisijos ir biudžetas didžiausias – kone milijonas eurų. Sujungiant institucijas tikimasi sutaupyti pusę milijono.
„Tų pavaldžių institucijų yra daug ir išanalizavus susidaro įspūdis, kad jos nebūtinai labai efektyviai dirba“, – pažymi Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Apjungti siūlomų institucijų vadovai atkerta, kad pertvarka remiasi 2012-aisias atlikto audito ataskaita.
„Noriu atkreipti dėmesį – 2012-aisiais, tai dabar kokiais metais mes gyvenam?“ – klausimą kelia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė V. Ščiglienė.
Dr. Vaidutė Ščiglienė / Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.
„Tas sutaupymas šioks toks bus, bet ar jis iš tikro bus toks vertingas, kaip teigiama“, – klausia Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas A. Utkus.
Algirdas Utkus / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Mes esame tie, į kuriuos kreipiasi bendruomenės ir visuomenė, kaip į paskutinę instanciją“, – tikina V. Ščiglienė.
Pagal numatomą pertvarką išvis turėtų nelikti Švietimo tarybos. Ji vienija nuo mokslininkų iki darbdavių, moksleivių ir studentų atstovų.
„Lietuvos švietimo taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri neturi nė vieno etato“, – teigia Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Pirmininkė sako, kad jų biudžetas – 2 tūkstančiai eurų – narystės Europos švietimo tarybos asociacijoje mokestis. Taip pat ji teigia, kad per ketverius metus pozicijos pateiktos beveik visais švietimo ir mokslo klausimais. Ir tai buvo išgirsta.
„Tai yra tas kelias, kad būtų girdimas ne tik visuomenės balsas, bet kad ir ekspertinė nuomonė pateikiama“, – teigia ji.
Reformai dar turės pritarti Seimas. Reformuojamos įstaigos žada bendrai kovoti dėl savo likimo.
